apstovėti — 1. tr. apeiti pastovint: Visas tris pečiaus puses apstovėsiu Lp. 2. refl. R sustoti, liautis judėti: Par upes, kalnus, pakalnes ėję, tyrus užėję apsistovėjo LMD(Sln). 3. refl. Š, Rtr, KŽ užsibūti stovint, užsistovėti. 4. refl. apsiprasti stovint … Dictionary of the Lithuanian Language
atstovėti — Š, Rtr 1. tr. K, J, KŽ stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovėk [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstovi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt). 2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išstovėti — išstovėti; H162, LL296 1. intr. Rtr, Š išbūti kurį laiką stovint, stačiam: Valandomis ji išstovėdavo ties langu NdŽ. Aš išstovėjau savo adynas J. Kaip žydo žvakės išstovėjo par visas mišias, nė vienas neatsiklaupė Vkš. Kur ten atsisėsi –… … Dictionary of the Lithuanian Language
nustovėti — š 1. intr. LL269, DŽ galėti, pajėgti stovėti, ištverti stovint: Kojos įsmilko, nebgaliu nustovėti Up. Galop ji visai pavargo, nebegalėjo nustovėti ant kojų NdŽ. Kol nustova kojūse, tol negydos Krž. Ar girtas, kad ant kojų nebnustovi? Srv. Jau tik … Dictionary of the Lithuanian Language
parstovėti — tr. įminti, įslėgti, ilgai stovint (ppr. ko laukiant): Ji ir kiemo tvorelę parstovėjo (jo belaukdama prie tvorelės, berymodama ten, tvorelę sugriovė) J.Jabl. Aš parstovėčiau kalną klonelį, brolyčio belaukdama N343. Mes parstovėjom klevo grindeles … Dictionary of the Lithuanian Language
pastovėti — intr. 1. R, N, Sut, K, M, L, Rtr, DŽ1 kurį laiką stovėti: Jis pastovėjo kiek laiko, laukdamas atsakymo NdŽ. Skubėjo užkasti [mirusį] – iš tolie atvažiavęs tik pri kapo pastovėjo Krš. Vaikai atbėgs, pastovė̃s i vėl nubėga JnšM. Kad ilgiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
perstovėti — Š 1. intr. BŽ362, DŽ1 ištovėti, praleisti laiką stovint: Perstovėjo gerą valandą NdŽ. Parstovėjo motyna pri duobės kaip stulpas, ne sujudėt nesujudėjo Krš. Par dieną partovu pri vaiko, nėkur neišeinu Krš. Šią naktį par naktelę žirgas parstovėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
prastovėti — Š; LL190 1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti: Prastovė[ja]u po langu OG364. Aš prie sienos prisiglaudus prastovėjau visą naktį Pc. Dvi dienos [moterys] prastovėj[o] an ulyčios ir nebeigė kalbėt (juok.) Azr. Nesėdusiam sunku prastovėt Arm. ^ Kas ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
pristovėti — pristovėti; M 1. intr. NdŽ, DŽ1 ilgai stovėti: Kiek tu pristovi tam šaltam vandeny! J.Balč. Pristovėjo ikvaliai ir maniškė ant pamazgų (nebuvo šeimininkė) Rdm. | refl. N, K, NdŽ: Prisistovu pri katilų – pasėdėsu Krš. Atsisėskit, juk jūs ten… … Dictionary of the Lithuanian Language
stovėti — stovėti, stovi (stovia Dv, stovna BzBkXXVII183, stauna K, BzBkXXVII183, BIII163; N, ėja), ėjo K, Rtr, Š; L 1. intr. SD353, H, MŽ, Sut, N, K, LL238, Rtr būti stačiam, laikantis ant kojų, nejudėti, neiti iš vietos: Sėskis, ko stovi! NdŽ. Stoviu,… … Dictionary of the Lithuanian Language